Paminėtas kanklių Maestro 100-metis

Gruodžio 15 d. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje įvyko kanklių muzikos koncertas, skirtas profesoriaus Prano Stepulio 100-mečiui. Koncerte dalyvavo jungtinis LMTA studenčių ir absolvenčių kanklininkių orkestras (vad. prof. L. Naikelienė), LMTA merginų choras (vad. prof. Tadas Šumskas ir lekt. Andrius Gylys), Irena Milkevičiūtė (sopranas), Vytautas Kiminius (birbynė), Vilniaus mokytojų namų Liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. Daiva Čičinskienė). Dirigavo Jolanta Babaliauskienė, Aistė Bružaitė, Aušrelė Juškevičienė, Regina Marozienė, Lina Naikelienė, Birutė Sakalienė. Koncertą vedė dr. R. Marozienė.

Kanklės – ne tik mūsų tautinės kultūros simbolis, muziejinė vertybė, tai universalus muzikos instrumentas, jau daugiau nei pusšimtį metų profesionaliai skambantis koncertų salėse Lietuvoje ir už jos ribų. Šio instrumento kelias į mūsų dienas neatsiejamas nuo profesoriaus Prano Stepulio (1913–2007), kurio indėlis į kanklių, jų repertuaro bei kankliavimo raidą iki šiol lieka neišmatuojamai svarus.

Kanklininkas, pedagogas, mokslininkas, kolektyvų vadovas prof. Pranas Stepulis gimė 1913 m. gruodžio 14 d. Lazdijų rajone, Janėnų kaime. Menišką kanklininko būdą lėmė muzikali jo vaikystės aplinka: iš senelių ir tetų išmoktos liaudies dainos bei kaimo pasilinksminimuose išgirstos liaudies melodijos. Pirmoji P. Stepulio pažintis su kanklėmis siekia 1930-1938 m., kuomet jis mokėsi kankliuoti Lietu­vos kanklininkų draugijos kanklių muzi­kos kursuose Kaune pas įžymų suvalkiečių kanklininką Praną Puskunigį ir kanklių tobulintoją Justiną Strimaitį. Šios studijos ir tapo lemtingu profesiniu posūkiu P. Stepulio gyvenime.

1940 m. P. Stepulis buvo pakviestas į Vilniuje kuriamą dainų ir šokių liaudies ansamblį. 1945 m. baigė obojaus klasę Vilniaus muzikos mokykloje, tais pačiais metais pradėjo dėstyti dabartinės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedroje, 1950 m. LMTA įgyjo obojininko solisto ir pedagogo kvalifikaciją.

Reikšmingiausia prof. P. Stepulio veikla yra neatsiejama nuo jo darbų dainų ir šokių ansamblyje ir ypač LMTA Liaudies instrumentų katedroje: 20 metų vadovauta kanklių grupei Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva“, 47 metai, pašvęsti pedagoginiam darbui dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (nuo 1966 m. – docentas, nuo 1981 m. – profesorius), iš jų 17 – vadovavimui Liaudies instrumentų katedrai. Tai ne vien įspūdingi skaičiai, tai galybė koncertų Lietuvoje ir svetur, tai tūkstančiai valandų, praleistų su meistrais P. Serva, P. Kupčiku dirbtuvėse tobulinant kankles, su kompozitoriais, diskutuojant apie naujus kūrinius ir jų atlikimo galimybes. Išugdyti 35 aukščiausios kvalifikacijos kanklininkai, pedagogai, kolektyvų vadovai. Šiandien, prof. P. Stepulio mokinių dėka, kankliavimas Lietuvoje pasiekė brandą, kuriai suteikiamas solidus įvertinimas tarptautinių konkursų, festivalių scenose.

Profesorius suaranžavo per pusšimtį kūrinių kanklėms bei kanklių ansambliams, publikavo 7 metodinius-mokslinius darbus, 33 straipsnius, redagavo 7, recenzavo 14 leidinių, vadovavo 20 studentų diplominių referatų. Tai tik menka dalis tų darbų, kuriuos kruopščiai ir tyliai darė šio talentingo ir pasišventusio žmogaus rankos. Skaičiais neišmatuosi pastangų ir laiko, kurį profesorius skyrė formuodamas akademinio kankliavimo techniką, rengdamas dar ir šiandien konkurencijos neturintį vadovėlį „Kanklės“, kitas metodines priemones, mokymo programas, burdamas studentų kamerinius ansamblius, konsultuodamas mėgėjų meno kolektyvus, organizuodamas dainų šventes, dalyvaudamas įvairiuose konkursuose, festivaliuose, perklausose, seminaruose, konferencijose bei kituose renginiuose.

Už kūrybinę ir pedagoginę veiklą prof. Pranas Stepulis buvo apdovanotas Valstybine premija (1950). Jam buvo suteikti nusipelniusio artisto (1954), nusipelniusio meno veikėjo (1963) vardai. 2003 m. Maestro buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino karininko kryžiumi.

Apie profesoriaus darbų reikšmę ir indėlį į mūsų šalies kultūros istoriją buvo diskutuota 2013 m. balandžio 11 d. LMTA Liaudies instrumentų ir akordeono katedros organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Liaudies instrumentinė muzika: tradicija ir dabartis“, skirtoje prof. P. Stepulio 100-mečiui, kurioje dalyvavo įžymūs liaudies instrumentinės muzikos tyrinėtojai, atlikėjai, pedagogai iš Lietuvos, Suomijos, Rusijos, Baltarusijos. Konferenciją moderavo LMTA lektorė dr. R. Marozienė.

Nuo 2004 m. Šiaulių Sauliaus Sondeckio gimnazija kas ketveri metai rengia tarptautinį Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkursą-festivalį, kuriame dalyvauja geriausi šalies ir Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Austrijos kolektyvai. Šių metų gegužę šis renginys įvyko jau trečią kartą.

Šiandienos ir rytdienos jaunosioms „liaudininkų“ kartoms Maestro P. Stepulio, kanklėms paskyrusio net 60 savo gyvenimo metų, fenomenas yra ir išliks tobuliausias pasišventimo savo profesijai pavyzdys. Kadaise prof. P. Stepulis sakė: „Liaudies muzikos instrumentas – ne vien muziejinis eksponatas. Jo pirmoji paskirtis – skambėti. Skambėti visu savo grožiu ir originalumu“. Ir skamba šiandien kanklės ne tik Lietuvos miestuose ir miesteliuose, jų garsas siekia tolimiausius pasaulio kampelius. Tai ir yra pats didžiausias profesoriaus P. Stepulio indėlio į Lietuvos kultūrą įvertinimas.

Kategorijos: Uncategorized.

Komentavimo galimybė išjungta.