Paskutinį ketvirtadienį prieš Velykas gimnazijos bendrabučio erdvės prisipildė šurmulio, klegesio ir vaško kvapo. Susibūrusi bendrabučio bendruomenė, padedant tautodailininkei, senojo margučių marginimo vašku puoselėtojai Rasai Daukšienei, kibo į darbą. Kai kuriems mokiniams vašku marginti kiaušinius buvo pirma ir neįprasta patirtis, o kai kurie šį meną jau buvo išbandę anksčiau.
Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė. Šiais laikais Velykos minimos marginant kiaušinius, žaidžiant velykinius žaidimus, ruošiant Velykų patiekalus. Išsiaiškinę marginimo vašku subtilybes, visi kruopščiai ir atsakingai piešėme vašku su adatėlėmis ant kiaušinių įvairius ženklus ir simbolius. Kalbėjome apie tai, kad senovėje margučio kiekvienas ženklas, kiekvienas simbolis turėjo savo prasmę. Ant margučio nupiešta saulė – šviesos, šilumos, gyvybės simbolis. Numargintas kiaušinio viršus ir apačia – tai žemė ir dangus, diena ir naktis, gėris ir blogis.
Pirmiausia ant virto kiaušinio vašku nupiešėme dalį piešinio. Tada kiaušinį merkėme į šviesiausią spalvą, išėmę iš dažų, jį nudžiovinome ir vėl vaškavome. Šį kartą piešinį pabaigėme. Tuomet margutį merkėme į kitos spalvos dažus, palaikėme, išėmę nudžiovinome ir nuvalėme vašką. Darbo daug, bet visi margučiai – tikrai žavingi !
Smagu, kad margučių marginimas bendrabutyje gyvenančius mokinius subūrė draugėn, kad pamažu tapo gražia priešvelykine tradicija. Visiems linkime gražaus, jaukaus švenčių laukimo!
Auklėtojos Alma Grigienė ir Gita Myniotė