Birželio 1 d. ketvirtokams vyko netradicinė pamoka. Nuskambėjus skambučiui, mokiniai gavo „išgyvenimo“ užduotį – susirasti rašymo priemonę. Atrodytų, kad tokia užduotis labai paprasta, tačiau ne visiems pavyko ją greitai įvykdyti, mat į mokyklą atėjo be kuprinių. Teko prisiminti visas bendravimo bei kultūringo elgesio taisykles, išdrįsti mandagiai atsiprašyti, paprašyti ir padėkoti. Ne visiems buvo paprasta ir lengva kreiptis pagalbos į kitus mokyklos bendruomenės narius, bandant susirasti rašiklį ar pieštuką.
Atlikus „išgyvenimo“ užduotį, nematoma laiko mašina mokinius nukėlė atgal į pirmą klasę. Prisiminti, kokie mes buvome prieš ketverius metus, padėjo nuotraukose užfiksuotos akimirkos. Pačią pirmąją savo klasės nuotrauką ketvirtokai pamėgino atkartoti.
Nuoširdžios šypsenos puošė veidus, kai mokinių rankose šnarėjo jų prirašyti patys pirmieji sąsiuviniai. Skardus juokas nuvilnijo klasėje, mokiniams pamačius savo pieštus žmogeliukus. Rimtis ir susikaupimas vyravo atliekant tas pačias užduotis, kurias vaikai buvo atlikę prieš ketverius metus.
Šiek tiek su nerimu ir jauduliu ketvirtokai žvelgia į priekį. Ir vėl kyla tie patys klausimai, kaip ir pirmoje klasėje: ar sunku mokytis, ar aš susitvarkysiu, ar turėsiu naujų draugų…
Kelios minutės tylaus susimąstymo skaitant penktokų rašytus laiškus bei palinkėjimus ‒ ir nerimas nepastebimai išnyko. Ketvirtokai drąsiai ir garsiai taria – MES ESAME PASIRUOŠĘ KOPTI AUKŠTYN!
Mokytoja Jolanta Butenienė
