Kasdienybėje su F. Šopenu

Artėjant gražiausiai pavasario šventei, Ch. Frenkelio viloje skambėjo fortepijono garsai. Koncertas, kuris turėjo įvykti prieš šv. Kalėdas, dėl pandeminės situacijos neįvyko, tačiau įvyko pačiu tinkamiausiu laiku ir pačioje tinkamiausioje vietoje balandžio 14 dieną.

„Kasdienybėje su F. Šopenu“ pavadintame koncerte dalyvavo mokytojos ekspertės Raimondos Sližienės ugdytiniai ‒ nuo mažiausio iki didžiausio. Programa buvo labai įdomi ir nelengva. Mokiniai atliko D. Vaitkevičienės, K. Czerny, H. G. Heumann, F. Spingler, D. C. Glover kūrinius bei didžiąją koncerto dalį įveikė skambindami F. Šopeno miniatiūras: fantaziją-ekspromtą, noktiurną, mazurką, preliudus, kontrdansą, valsus, etiudą, polonezą.

Į sceną nedrąsiai žengė pirmą kartą publikai koncertuoti fortepijonu pirmokai: pianistas Egidijus Marijonas Podeszviak bei smuikininkės Agnė Marozaitė ir Bernadeta Januškaitė. Jau ne pirmą kartą publiką džiugino trečiokas Aleksas Katkus, septintokės Danielė Daukšaitė ir Elzė Marija Pauliukonytė, aštuntokai Povilas Ušinskis ir Motiejus Dudnikas bei gimnazistai: Austėja Butkutė (Ia gimnazijos klasė), Miglė Dambrauskaitė, Jonas Vozbutas (IIa gimnazijos klasė) ir Modestas Ulberkis (III gimnazijos klasė).

Renginys buvo neeilinis, kadangi pasijautėme tarsi koncerte-paskaitoje. Išgirdome ne tik nuostabios muzikos, bet ir įdomiai mokytojos R. Sližienės pasakojamų iškiliojo lenkų kompozitoriaus F. Šopeno gyvenimo subtilybių. Koncertą paįvairino įdomūs, kasdieniai mokinių pasidalijimai savo patirtimi mokantis vieno ar kito kūrinio. Prisiliesti prie F. Šopeno muzikos ir dovanoti ją klausytojams ‒ labai atsakingas momentas, tačiau jaunieji atlikėjai išbandė savo jėgas ir įrodė, jog kruopščiu kasdieniu darbu, meile muzikai ir tikėjimu savo jėgomis įmanoma įveikti tokio aukšto meninio lygio kompozitorių šedevrus. Išskirtinis koncertas dar ir dėl to, kad prie F. Šopeno muzikos buvo prisiliesta vaikų akimis, jų širdimis ir rankomis taip, kaip jie supranta, jaučia, išgyvena tokią muziką. Tai, ko gero, ir yra svarbiausias momentas, tos popietės esmė, prasmė ir džiaugsmas, kuris pakėlė virš kasdienybės visus susirinkusiuosius.

Dėkingi esame mokytojai Raimondai Sližienei už mokinių visapusišką ugdymą ir auginimą, parodytą šiltą dėmesį kiekvienam mokiniui, nuoširdų siekį ir gebėjimą skatinti ieškoti, kurti, sužinoti ir įspėti kuo daugiau paslapčių keliaujant muzikos labirintais. O svarbiausia, jog graži mokinių tarpusavio draugystė – pagalba, pagarba vienas kitam, tradicijų puoselėjimas ir jų tąsa ‒ gali įveikti bet kokias kliūtis, siekiant aukštumų gražaus muzikavimo kelyje.

Dar kartą klausytojų vardu dėkoju, jog turėjome puikią galimybę įsijausti į XIX a. salonų dvasią, mėgaujantis šopeniška dvasia ir jaukia kartu pasibuvimo koncerte atmosfera.

Mokytoja Nėlida Januškienė

Kategorijos: Uncategorized.

Komentavimo galimybė išjungta.