Laikas tarsi upė, jis negailestingas, su savimi nusinešantis tai, ko žmogus negali nei pakeisti, nei sustabdyti.Tačiau lieka prisiminimai, stipresni už pačią srauniausią laiko upę. Jais dalindamiesi dalis Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos ugdytinių bei pedagogų vasario 4 dieną vyko į Vilnių pagerbti prieš šešerius metus anapilin išėjusį Lietuvos šviesuolį, kultūros vedlį ir puoselėtoją, smuikininką, dirigentą, orkestrų vadovą profesorių Saulių Sondeckį (1928‒2016).
,,Kaip greit prabėgo šešeri metai…“, ‒ liūdna gaida nuskambėjo žodžiai gimnazijos pedagogų lūpose. Ramų ir saulėtą rytmetį apsnigtose Antakalnio kapinėse padėjus gėlių ir uždegus žvakeles prie Maestro kapo nepaprastai jautrias kalbas pasakė gimnazijos mokytoja Nijolė Prascevičienė ir direktorė Regina Marozienė.
Susikaupę ir susimąstę mokiniai su mokytojomis iš kapinių keliavo į Muzikos svetainę, kur visus svetingai priėmė kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė ir apžvalgininkė, muzikos meno ir mokslo žurnalo „Muzikos barai“ leidėja ir redaktorė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. Šioje meniškoje erdvėje vyko koncertas „Sauliui Sondeckiui atminti“, kurį organizavo mokytoja N. Prascevičienė. Jai talkino mokytoja Raimonda Sližienė ir koncertmeisterė Daiva Ramunė Šulcaitė. Koncertą pradėjo Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė A. Žigaitytė-Nekrošienė pristatydama svetainę kaip visuomeninę organizaciją, kurioje susitinka kartos ir tęsia pažintį su jai ypač brangiu žmogumi Maestro Sauliumi Sondeckiu. Minėjo, jog ,,pagrindinis tikslas susitinkant svetainėje yra įdiegti kartų sugyvenimo principą, veiklos principą, kuris yra be galo svarbus, pradedantis jauno žmogaus istoriją, kuriantis supratimą apie kultūrą ir muziką“.
Pabendrauti, prisiminti, pasidalinti šiltais prisiminimais atvyko Sauliaus Sondeckio sūnus, žurnalistas ir prodiuseris Saulius Sondeckis, kuris pasakojo jaudinančias istorijas. Akcentavo, jog ,,tėtis buvo pedagogikos „viršūnė“, nedarė nieko nereikalingo, buvo reiklus ne tik mums, savo vaikams, bet ir savo mokiniams“. Mokytoja N. Prascevičienė papasakojo apie gražią draugystę su profesoriumi. Ji prisiminė, jog draugystė prasidėjo nuo studijų laikų. „Profesoriui buvo viskas įdomu: mano asmeninis gyvenimas, darbas su mokiniais. Jis buvo mano tikras draugas, visada svetingai priimdavęs į svečius, kuriam nuoširdžiai rūpėjo Šiaulių miesto naujienos ir visa kita. O aš stengdavausi, kad ryšys su juo ir mano mokiniais būtų kuo stipresnis…“, ‒ kalbėjo mokytoja.
Koncerto klausytojų gretas papildė ir pedagogas, smuikininkas, profesorius Raimondas Butvila, kuris mielai kalbino atlikėjus ir negailėjo patarimų einant tokiu sudėtingu, bet įdomiu keliu. Gimnazija atsivežė nemažą būrį atlikėjų. Pianistams koncerte atstovavo mokytojos R. Sližienės mokinys aštuntokas Povilas Ušinskis, smuikininkams ‒ mokytojos N. Prascevičienės mokiniai: pirmokė Bernadeta Januškaitė, septintokas Paulius Ubartas, gimnazistai Agnius Juška ir Ugnė Krikščiūnaitė, Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos mokinė Morta Milašauskaitė.
Mokiniai klausytojams padovanojo spalvingą puokštę muzikos. Koncerte skambėjo įvairių kompozitorių kūriniai, tarp kurių ne dažnai atliekama Frederico Poliakino ,,Kanarėlė“. Svetingai priimti atlikėjai nekantriai laukė savo pasirodymo. Atmosfera buvo pripildyta ypatingai muzikaliais smuiko ir fortepijono garsais bei alsuojanti įspūdžiais, prisiminimais apie gerbiamą profesorių.
Jaunuosius muzikantus išvykoje lydėjo draugų palaikymo komanda, kuriems laikas taip pat neprailgo. Kiekvienas turėjo išskirtinę progą prisiliesti prie Muzikos svetainėje esančio Maestro fortepijono klavišų.
Gimnazijos direktorė R. Marozienė dėkojo už suteiktas sąlygas koncertuoti ir galimybę bendradarbiauti: ,,Aš turiu viziją, minint profesoriaus gimimo dieną, kaip paskatinamąją priemonę vėl organizuoti mokiniams kelionę, kad jie galėtų apsilankyti, pamatyti, suprasti nueito kelio esmę ir prasmę…“. Ji citavo Sauliaus Sondeckio pasakytą frazę ,,Ačiū Dievui, man gyvenime neteko groti popso…“, tuo skatindama ugdytinius pažinti muziką. Ji sakė: ,,Aš priėjau išvados, jog svarbiausia yra akademiniai pagrindai. Savo mokyklos vaikams sakau, kad pirmiausia jie turi suprasti, kas yra muzika, iš ko ji sudaryta, o jau po to galės gyvenime kurti, kloti savo takus, savo kelius ir tikrąjį savo meną bei kūrybą“.
Po gražaus koncerto visi patyrėme dar vieną įspūdingą momentą. Tai ‒ medijų opera „Traviata“, kuri sužavėjo netikėtais technologiniais sprendimais ir vaizdo projekcijomis. Sužinojome, kad Saulius Sondeckis nuo mažens klausydamas operų transliacijų ugdėsi meilę operos žanrui ir supratimą, koks svarbus Lietuvai buvo operos teatro gimimas. 2003 metais jis pirmą kartą su Lietuvos kameriniu orkestru, choru „Jauna muzika“ bei solistais Virgilijumi Noreika, Vytautu Juozapaičiu ir kitais žymiais atlikėjais ryžosi įrašyti operą. Apie naują, įdomų, stebinantį medijų žanrą, jo „užgimimą“ detaliai papasakojo A. Žigaitytė-Nekrošienė.
„Jaudinanti diena, kurios kiekvienoje akimirkoje jautėme Maestro Sauliaus Sondeckio dvasią“, ‒ sakė gimnazijos direktorė R. Marozienė. Mes didžiuojamės, jog mūsų gimnazija yra garbingai pavadinta Sauliaus Sondeckio vardu. Tikime, jog jaunoji karta, dvasiškai augdama, tobulėdama šioje gimnazijoje, užaugusi jaus pareigą ir atsakomybę muzikos garsais Lietuvoje ir už jos ribų garsinti profesoriaus vardą, kaip nenutrūkstančią giją tarp praeities ir ateities.
Dėkojame nenuilstančiai smuiko mokytojai Nijolei Prascevičienei, padedančiai jauniesiems atlikėjams ugdytis vertybines nuostatas, formuojant savo asmenybę, ir dalyvauti tokiuose įsimintinuose renginiuose, išreiškiant save per muziką ir dovanojant ją kitiems. Visa gimnazijos bendruomenė dėkoja Audronei Žigaitytei-Nekrošienei už svetingumą, jaukią pasibuvimo kartu atmosferą, parodytą dėmesį kiekvienam bei dovanėles jauniesiems muzikams.
Mokytoja Nėlida Januškienė
