S. Sondeckio menų mokyklos 67-oji abiturientų laida.
Vakar Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos 67-osios laidos 52 abiturientams buvo surengta Paskutiniojo skambučio šventė. Ir šios laidos abiturientų atestatuose paskutinįjį kartą bus įrašyta, kad jie baigė menų mokyklą, nes nuo šių metų rugsėjo pirmosios Šiauliuose jau bus S. Sondeckio menų gimnazija – pirmoji tokia gimnazija Lietuvoje.
Ilgoji gimnazija – regiono vaikams
Kol kas S. Sondeckio menų mokyklos, o ne gimnazijos, direktorė Irena Asauskienė dėl to, kad jau akredituotos mokyklos vykdomos specializuoto ugdymo programos – vidurinio ir muzikinio ugdymo bei vidurinio ir dailės ugdymo, labai džiaugiasi: „Nė vienos menų mokyklos ar konservatorijos, net M. K. Čiurlionio menų mokyklos, šios programos dar nėra akredituotos – mes pirmieji!“
Jau nuo rugsėjo 1-osios S. Sondeckio menų gimnazija, kuri bus ilgoji, nes mokys vaikus nuo 1 iki 12 klasės, ugdys būsimuosius muzikantus ir dailininkus. Net ne ugdys, o jau ugdo, nes pagal šias programas jau viena pirmokų klasė baigė mokslo metus, o kita pirmokų klasė jau suformuota, nors dėl to teko šiek tiek atsisakyti gabių vaikų iš Šiaulių. Ir tai atsitiko todėl, kad šios specializuotos ugdymo įstaigos tikslas – priimti kuo daugiau vaikų iš regiono, ypač dabar, kai į miesto muzikos ir dailės mokyklas tokie vaikai nepriimami. Mokosi čia vaikai ne tik iš Ginkūnų, Kužių, Kuršėnų, bet tėvai net pirmokėlius kasdien vežioja ir iš Kurtuvėnų, ir iš Radviliškio.
Tad mokyklos direktorė tikisi, kad čia, užsiauginus pirmokus, mokysis apie 500 mokinių: nuo 9 klasės bus po klasių komplektus, gal net ir nuo penktos klasės, nes norinčiųjų yra ir iš Šiaulių, ir iš rajonų.
Aplenkė šalies menų mokyklas
Direktorė I. Asauskienė sako, kad S. Sondeckio menų mokyklai pavyko aplenkti visas menų mokyklas ir konservatorijas šalyje dėl įvairių priežasčių. Pirma, todėl, kad ši mokykla vienintelė turi dvi vienuoliktąsias klases – tokie akreditacijos kriterijai. Antra, kaip paaiškėjo dar rudenį, būtent Šiaulių menų mokyklos (tarp šalies meno mokyklų ir konservatorijų) daugiausiai abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas. O trečia – mokyklos bendruomenė to labai norėjo ir dėjo visas pastangas, nes menų mokykla visuomenėje labai dažnai painiojama su neformaliojo ugdymo mokykla.
„Tai skaudu, nes pas mus vaikai mokosi dvi ugdymo programas – bendrojo lavinimo ir muzikos arba dailės, tik vienoje vietoje, – prisipažįsta I. Asauskienė. – Ir tai yra gerai pradinukams, kuriems bendrojo ugdymo pamokos vyksta pramaišiui su specialybės pamokomis – jie mažiau pavargsta, nes po pamokų nebereikia dar skubėti į muzikos ar dailės mokyklą.“
Įdomu, kad šioje mokykloje mokytis dailės pradėję mokiniai dažnai po metų kitų pasirenka ir papildomai mokytis muzikinių dalykų, kas paskui jiems praverčia studijuojant aukštosiose mokyklose.
„Ne visi mūsų abiturientai susieja ateitį su daile ar muzika. Turime ir medikų, ir policininkų, ir ekonomistų. Svarbiausia, kad ir baigę mūsų mokyklą jie muzikos, dailės nepamiršta“, – teigia I. Asauskienė.
Betrūksta tik patalpų
Dabar menų mokyklai-gimnazijai bereikia išspręsti tik vieną problemą – patalpų trūkumo. „Gyvename kaip kregždutės: neužtenka – prisilipdome. Mokytojai šiemet jau klausė: kur pirmokus dėsime. Atsakiau: į gražią klasę, nes kaip ir pernai, taip ir šiemet per vasarą paruošime, sulipdysime – lietaus yra Lietuvoje, molio irgi“, – ne tai rimtai, ne tai juokais sako I. Asauskienė, nes mokykla turi nedidelį pastatą P. Višinskio gatvėje 35 ir trečdalį pastato P. Višinskio gatvėje 24.
Pastarasis priklauso Lietuvos geležinkeliams, kurie niekaip negalintys to pastato perduoti mokyklai, nes atseit nėra tokių įstatymų, todėl jau keleri metai vis bando jį parduoti ir vis nesėkmingai.
„Labai dėl to mums gaila, nes girdėjome, kad rugsėjį būtent meno profilio mokykloms bus skiriami europiniai pinigai, o tas patalpas, kurias jau turime, esame suremontavę. Todėl jei mums atiduotų visą pastatą – gyventume „liuks“, – sako S. Sondeckio menų mokyklos direktorė I. Asauskienė.