Gegužės 2-6 dienomis Šiauliuose ir Šiaulių regione vyko trečiasis tarptautinis Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkursas-festivalis, skirtas prof. Prano Stepulio 100-mečiui. Projektą organizavo S. Sondeckio menų mokykla ir Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugija „Kanklės“. Konkurso-festivalio globėja – Šiaulių m. mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė.
Šis nuo 2004 m. rengiamas projektas yra tęstinis tarptautinis profesionalaus meno renginys (antrasis konkursas–festivalis įvyko 2008 m.). Tai vienintelis tokios apimties tarptautinis ištobulintų liaudies muzikos instrumentų kultūrą propaguojantis renginys Šiaurės Lietuvoje ir vienas iš keleto Baltijos regiono šalyse.
Konkurse aštuoniose amžiaus ir instrumentinės sudėties grupėse varžėsi 31 liaudies instrumentinės muzikos ansamblis iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos muzikos, meno, aukštesniųjų bei aukštųjų mokyklų (per 120 atlikėjų). Konkurso dalyvių pasirodymus vertino kompetentinga žiuri: garbės pirmininkas – profesorius, menotyros mokslų daktaras Algirdas Vyžintas, pirmininkė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų ir akordeono katedros vedėja profesorė Lina Naikelienė, nariai – Insbruko Tirolio Valstybinės konservatorijos ir Zalcburgo Mozarteumo muzikos universiteto profesorius Harald Oberlechner (Austrija), Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas profesorius Vytautas Tetenskas, Latvijos Jazepo Vituolio muzikos akademijos docentė Teiksma Jansone (Latvija), Estijos muzikos ir teatro akademijos docentė Kristi Mühling (Estija) ir Maskvos S. Prokofjevo 2-ojo apskrities muzikos koledžo dėstytojas Pavel Lukoyanov (Rusija).
Džiugu, kad konkurse sėkmingai pasirodė mūsų mokyklos auklėtiniai. Vaikų folkloro ansamblis (mok. A. Bernotas) ir mišrus duetas Kristina Alejūnaitė ir Darius Virbickas (mok. R. Vaišnorienė) pelnė I laipsnio diplomus, birbynininkų trio Darius Virbickas, Žilvinas Alejūnas ir Robertas Bronušas (mok. A. Bernotas) apdovanoti II laipsnio diplomu. Konkurso dalyviai koncertavo Kuršėnų vaikų globos namų auklėtiniams.
Šiaulių miesto ir regiono žmones džiugino ir tarptautinis festivalis. Šeši festivalio svečių koncertai vyko Šiaulių šv. Mergelės nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje, Kelmės krašto muziejuje, Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, Ch. Frenkelio viloje ir Šiaulių kultūros centre. Festivalyje dalyvavo geriausi liaudies instrumentinės muzikos atlikėjai ir ansambliai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Austrijos: Harald Oberlechner (citra, Austrija) ir Kristi Mühling (kanelė, Estija), Pavel Lukoyanov (guslės) ir Mikhail Yakovlev (violončelė, Rusija), Olga Avdejeva (f-nas, Lietuva), kuoklių ansamblis „Teiksma“ (vad. T. Jansone, Latvija), liaudies instrumentų ansamblis „Vaivora“ (vad. L. Naikelienė), Vilniaus birbynių kvintetas (vad. K. Lipeika), kanklių duetas Aistė Bružaitė ir Jolita Matkienė, Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vad. D. Martinaitienė), Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“ (vad. V. Daknienė ir D. Daknys), Šiaulių kultūros centro šokių ansamblis „Želmenėliai“ (vad. A. Masėnienė), Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos liaudies instrumentų orkestras (vad. J. Varkalienė ir A. J. Bartašius), Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos liaudies instrumentų orkestras (vad. L. Andriuškienė ir D. Daknys), Šiaulių S. Sondeckio menų mokyklos dainų ir šokių ansamblis „Jovarėlis“ (vad. R. Vaišnorienė ir R. Ragauskaitė), Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ liaudies instrumentų orkestras (vad. V. Lukočius), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų orkestras (vad. E. Ališauskas ir A. Bružaitė), liaudies instrumentų ansamblis „Aušrinė“ (vad. R. Vaišnorienė), Jurgita Juozūnienė (sopranas).
Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja konkurso-festivalio dalyviams, rėmėjams, partneriams, visiems, prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo. Ši liaudies instrumentinės muzikos fiesta Šiaulių miesto ir regiono koncertų sales užtvindė įvairiaspalve tautine gaida, o įvairių šalių atlikėjų skambinamos melodijos tapo geriausiu įrodymu, jog tautinė muzika yra unikali kalba, gebanti prakalbinti kiekvienos tautos žmonių istorinę atmintį ir širdis!