Sveikiname!

Rugsėjo 5 dieną Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo komisijos teikimą, vienbalsiai pritarė sprendimui mūsų gimnazijos kanklių mokytojai ekspertei Reginai Vaišnorienei suteikti Šiaulių miesto garbės piliečio vardą. Regina Vaišnorienė tapo 42-ąja Šiaulių miesto garbė piliete ir ketvirtąja miesto garbės piliete, dirbančia mūsų gimnazijoje. Mūsų gimnazija taip pat didžiuojasi miesto garbės piliečiais: ilgamečiu mūsų mokyklos direktoriumi Jonu Lamausku, smuiko mokytoja eksperte Nijole Prascevičiene ir akordeono mokytoja eksperte Maryte Markevičiene.

Vaišnorienės kandidatūrą miesto garbės piliečio vardo suteikimo komisijai teikė mūsų gimnazija, rekomenduojama Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos.

Rugsėjo 5 dieną Šiaulių arenoje miesto meras Artūras Visockas R. Vaišnorienei įteikė miesto garbės piliečio regalijas. Naujai išrinktą garbės pilietę sveikino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys, LR seimo nariai Rima Baškienė ir S. Tumėnas, mokiniai, kolegos, bendražygiai.

Dėkodama Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijai, kolegoms, mokiniams, šeimai, pedagogė sakė: „Garbės piliečio vardas suteikiamas visiems mums, kurie prisilietėme prie tautiškumo, tautinės muzikos. Visi mano bendražygiai, šitas vardas Jums.“

Sveikiname mokytoją ekspertę Reginą Vaišnorienę su garbingu ir pelnytu jos viso gyvenimo kūrybinės, pedagoginės bei visuomeninės veiklos įvertinimu!

 Reginos Vaišnorienės gyvenimo ir veiklos aprašymas

Šiauliai – Reginos Vaišnorienės (Burneckytės) gimtasis miestas, kuriame ji gimė, užaugo, pradėjo mokslus, kur po studijų Vilniuje sugrįžo ir jau daugiau kaip 40 metų atsakingai ugdo jaunąją kartą. Šiandien Reginos Vaišnorienės vardas neatsiejamas nuo tautinės kultūros, lietuvių nacionalinių instrumentų meno sklaidos Šiaulių mieste ir už jo ribų. Pedagoginė, metodinė, koncertinė, visuomeninė veiklos jau daugelį metų yra lygiavertės Reginos Vaišnorienės profesiniame darbe ir, pasak Reginos, jos visos viena kitą papildo ir tarnauja vienam tikslui, kuris gali būti laikomas jos viso gyvenimo credo – muzika ugdyti žmonių tautinę savimonę.

Regina Vaišnorienė gimė 1950 m. lapkričio 3 d. šiauliečių tarnautojų šeimoje. 1957–1968 m. lankė Šiaulių 8-ąją vidurinę mokyklą, 1966–1968 m. Šiaulių vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti kanklėmis, 1968–1971 m. kankliavimą studijavo Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1971–1976 m. studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, kur įgijo koncertinio atlikėjo, dėstytojo ir liaudies instrumentų orkestro dirigento kvalifikacijas. 1988 m. stažavosi Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinėje konservatorijoje (Rusija).

Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokytoja ekspertė šioje įstaigoje dirba ilgiau nei 40 metų. Keitėsi mokyklos pavadinimai, statusai, tačiau pedagogė liko ištikima savo veiklai.

Jos kanklių klasę baigė per 70, dirigavimo klasę – per 60 absolventų. Reginos Vaišnorienės ugdytiniai nuolat tampa respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatais, diplomantais, aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, koncertuose, festivaliuose, akcijose Šiaulių mieste ir kitur.

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija didžiuojasi šiais Reginos Vaišnorienės į gyvenimą išleistais buvusiais mokiniais, garsinančiais mokyklą ir miestą Lietuvoje ir pasaulyje: kanklininke, įvairių konkursų laureate Kristina Kupryte, birbynininku, kolektyvų vadovu, dirigentu Dariumi Dakniu, Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteriu, majoru, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentu Egidijumi Ališausku ir kitais.

Mylėti savo miestą ir muziką Regina Vaišnorienė išmokė ir savo vaikus: sūnų Igną, trimitu grojantį Šiaulių pučiamajame orkestre ir bigbende, ir dukrą Reginą, kanklininkę, menotyros mokslų daktarę, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokytoją ekspertę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogę.

Reikšminga Reginos Vaišnorienės kultūrinės veiklos sritis – respublikinių ir tarptautinių renginių organizavimas Šiaulių mieste. Ji drauge su kolegomis Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje rengia nacionalinio Jono Švedo konkurso II turą, respublikinius seminarus-praktikumus, konferencijas. Regina Vaišnorienė yra tarptautinio vaikų ir jaunimo tautinės muzikos festivalio „Tūto“ (rengiamo nuo 2001 m.) ir tarptautinio Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkurso-festivalio (rengiamo nuo 2004 m.) sumanytoja ir viena pagrindinių organizatorių.

Savo ilgamete profesine patirtimi Regina Vaišnorienė noriai dalijasi su miesto, regiono ir šalies pedagogais. Muzikė yra parengusi per 30 metodinių darbų, atlikusi per 100 kūrinių aranžuočių liaudies instrumentams, jų ansambliams ar orkestrams. Regina Vaišnorienė yra Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugijos „Kanklės“ Šiaulių regiono pirmininkė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro ekspertė-konsultantė, Lietuvos, pasaulio ir regioninių dainų švenčių organizatorių komandos narė, nuo 1998 metų – nuolatinė Lietuvos dainų švenčių Ansamblių vakaro ir „Skambėkite, kanklės“ koncertų vyriausioji dirigentė.

1980 m. Regina Vaišnorienė įkūrė Šiaulių miesto kanklių trio „Aušrinė“, kuriam sėkmingai vadovauja iki šiol.

Daugiau nei 40 metų Reginos Vaišnorienės vadovaujamas Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudies instrumentų orkestras surengė per 1000 neatlygintinų pasirodymų Lietuvoje ir užsienyje. 2007 m. orkestras nominuotas geriausiu Lietuvos liaudies instrumentų orkestru ir jam įteikta „Aukso paukštė“, o Regina Vaišnorienė pripažinta geriausia dirigente.

Reginos Vaišnorienės pastangomis įkurtas liaudiškos muzikos ansamblis „Jovarėlis“,  dažnas Lietuvoje ir užsienyje vykstančių konkursų, festivalių ne tik dalyvis, bet ir laureatas.

Už pedagoginius ir visuomeninius nuopelnus Regina Vaišnorienė buvo įvertinta ir skatinta įvairiais apdovanojimais, už ilgametę aktyvią kultūrinę veiklą ir scenos meno (muzikos) puoselėjimą 2010 m. jai paskirta Šiaulių miesto kultūros ir meno premija.

Kategorijos: Uncategorized.

Komentavimo galimybė išjungta.