Sausio 24 dieną I gimnazijos klasės mokiniai, vadovaujami mokytojų Vilijos Lesauskienės ir Nėlidos Januškienės, vykdė integralų šiuolaikinių menų projektą „TIRPSMAS“, apjungiantį dailę ir muziką. Projekto dalyviai, susipažinę su šiuolaikinio meno projektais, jų koncepcijomis, įgyvendinimo būdais ir galimybėmis, pasiskirstę grupėmis ir burtų keliu išsitraukę skirtingas bendros temos potemes, ėmėsi darbo. Potemės buvo šios: „Grėsmė Žemei“, „Grėsmė gyvūnijai“, „Grėsmė pakrančių miestams“ ir paskutinioji, šiek tiek tragikomiška, „Grėsmė Seniams Besmegeniams“, su kuriais, jeigu ir toliau taip šiltės žiemos klimatas, gali tekti negrįžtamai atsisveikinti. Kūrybinės meno dirbtuvės prisipildė mokinių klegesio, diskusijų, idėjų paieškų ir jų realizavimo planavimo. Suktis teko greitai, nes visam projekto įgyvendinimui laiko buvo nedaug – vos trys pamokos, o kiekviena grupė turėjo ne tik netradicinėmis priemonėmis vizualiai išreikšti savo požiūrį į aštrią globalinę klimato kaitos problemą ir su ja susijusį vis stiprėjantį ledynų tirpsmą, bet taip pat sustiprinti sukurtą vaizdinį atitinkamais netradiciniais garsiniais efektais, įtakojančiais žiūrovą sinergetiškai, bei suformuluoti išvadas, koks galėtų būti kiekvieno iš mūsų indėlis, kad šis globalinis tirpsmas bent iš dalies būtų pristabdytas.
Keturios mokinių grupės, draugiškai bendradarbiaudamos, kūrybingai įvykdė savo užduotis ir išradingai, gyvai, artistiškai bei empatiškai pristatė savo kūrinius, sukurtus ne popieriuje ar drobėje, o ant storo polietileno gabalų, ne teptukais, o porolono kempinėlėmis, kartono gabalėliais ar glamžyto popieriaus faktūromis, naudojant akrilo dažus. Kūrinius lydėjo tinkamai priderintas neįprastas garsinis fonas bei sumaniai ir įtaigiai pateiktos išvados. Grupė, vaizdavusi po vandeniu galinčių atsidurti miestų-akvariumų likimą, išradingai išnaudojo tą aplinkybę, kad tapė ant perregimo paviršiaus ir savo kūrinio pristatymą organizavo tamsoje, apšviesdama jį iš antrosios pusės, taip sukurdama efektingą povandeninio nardymo tarp paskendusių dangoraižių efektą, kurį lydėjo atitinkami garsai.
Tai – pirmasis bandymas įgyvendinti gimnazijoje tokio pobūdžio projektą, remiantis šiuolaikinių menų programa, tačiau tikrai ne paskutinis. Reikšminga yra tai, kad dailės ir muzikos programų besimokantys mokiniai turi galimybę kurti kartu, pajusti bendros kūrybos džiaugsmą, suvokti ir patirti, jog šiuolaikinio meno uždaviniai anaiptol neapsiriboja grožio, estetikos sąvokomis, o gali reikšmingai atspindėti aktualiausias nūdienos problemas ir pakviesti žiūrovus mąstyti, prisidėti prie aktyvaus jų sprendimo. Be to, tokie projektai sutelkia bendram komandiniam darbui, moko tolerancijos ir savarankiškumo, ugdo itin svarbius mokinių komunikacinius gebėjimus bei galimybę meninėmis priemonėmis išreikšti savo aktyvią poziciją rūpimais klausimais.
Mokytoja Vilija Lesauskienė
