Artėjant gražiausiai metų šventei – Kalėdoms, aplinkui kyla malonus šurmulys. Šiai šventei ruošėsi ir mūsų gimnazijos ketvirtokai. Jie ketino aplankyti patį senelį Kalėdą. Tačiau nutiko taip, kad senelis Kalėda nežinia kur dingo. O kokios Kalėdos be senelio? Tad nieko nelaukę, apsiginklavę ne ginklais, o dainomis, ketvirtokai išvyko ieškoti senelio Kalėdos.
Nuvykus į Pakruojo dvarą, mūsų gimnazijos mokinukus svetingai pasitiko našlaitėlė. Ji pažadėjo padėti surasti senelį Kalėdą ir pakvietė visus į stebuklingą „Miltuotą pasaką“.
Pravėrę pasakos duris, prie seno šulinio vaikai surado nepaprastą žemėlapį. Jame buvo nurodyta, kur ieškoti senelio Kalėdos. Laukė ilgas ir kupinas netikėtumų kelias. Bet mūsų šauniesiems ketvirtokams jokios kliūtys nebaisios. Ieškodami Kalėdos, jie surado avilį ir iš bitučių išprašė medaus. Paslaptingame sode surinko visus obuolius. Atidavė pagarbą kareivėliui. Nepasidavė raganos burtams ir su vėjeliu pralėkė ant šluotų. Šalia senojo malūno rado senelį Kalėdą, kovojantį su velniu. Apsiginklavę šermukšnio lazdomis, mokinukai padėjo seneliui įvaryti velnią į maišą. Šiek tiek maloniai nuvargę po energingų paieškų, patogiai įsitaisę Pakruojo dvaro traktieriuje, mokiniai ilsėjosi ir mėgavosi arbata.
Visos pasakos baigiasi laimingai. Ir ši „Miltuota pasaka“ turi nepaprastai gražią ir laimingą pabaigą. Ketvirtokų noras išsipildė – jie rado Kalėdą.
Mokytoja Jolanta Butenienė
