Gegužės 12 dieną išvyka pas klasiokės Ulos senelius buvo nuostabi. Labai patiko apsivilkti bitininko kostiumą, pasijutau tarsi keliautojas į kosmosą. Kepurė priminė skafandrą, tik skirtumas tas, kad keliavau kopinėti medaus, o ne tyrinėti žvaigždžių.
Kartu su klasės draugais pravėrėme avilį ir pamatėme iš arčiau bitučių gyvenimą. Jų viename namelyje gyvena arti 40 000. Visos jos ten dirba, triūsia ir atsakingai neša nektarą, iš kurio gamina medų. Sužinojome, kad bitutė per savo gyvenimą prineša apie 8 gramus medaus, kuris telpa į vieną korio akutę. O jos gyvena tik apie mėnesį. Skrisdama be nektaro išvysto net iki 60 km per valandą greitį, o su medumi – apie 30.
Ulos seneliai visus mus pavaišino medumi, kuris buvo labai gardus ir kvapnus. Labai patiko korys su medumi, tai skaniau už bet kokius saldainius.
Ragavome žolelių arbatos ir skanių obuolių sulčių.
Po tokios puikios dienos nebaisus buvo net bitės įgėlimas.
3 klasės mokinys Edvinas Prakapas